- mermeklis
- 2 mermẽklis, -ė smob. (2), mermèklis (2) 1. kas užsikirsdamas kalba, miknius, meketis: Mermẽklis mikčio[ja] šnekėdamas: mi mi mi J. Nesuprantu, ką tas mermẽklis kalba Skr. Susikalbėk su tokiu mermekliu Lkš. 2. Gs burbulius, plepys: Žinai, iš tavęs tikras mermèklis: nė atsigulus neduodi ramybės su savo maldavimais Slv.
Dictionary of the Lithuanian Language.